Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas

     Nauja įstatymo redakcija siekiama mažinti gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų skaičių. Įstatymo pakeitimai užkersta kelią galimam piktnaudžiavimui, kai socialiai aktyvūs ir realią gyvenamąją vietą turintys žmonės deklaruoja jos neturintys.

     Deklaravimo metu surinkti duomenys reikalingi ne tik gerinant viešąjį administravimą, bet taip pat ir užtikrinant optimalų paslaugų teikimą gyventojams. Iki šio įstatymo turima informacija apie asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą buvo netiksli, todėl tuo neretai pasinaudodavo įstatymo pažeidėjai bei mėgėjai interpretuoti tai sau naudinga linkme. Tokie asmenys įvairiais būdais siekė būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą tam, kad galėtų gauti įvairias jiems nepriklausančias socialines išmokas, kompensacijas už komunalines paslaugas. Tuo pačiu būdu siekiama  išvengti ir  mokesčių mokėjimo. Iki šio įstatymo pakeitimo buvo stebima tendencija, kad vis daugiau asmenų buvo įtraukiami į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Dažnai pasitaikydavo, kai įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir gyvenamąją vietą deklaravę tam tikroje savivaldybėje asmenys, realiai joje negyvena. Įstatymo naujoje redakcijoje numatyta ne tik sudaryti baigtinį sąrašą asmenų, kurie gali būti įtraukti į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą, bet ir numatomi maksimalūs terminai, kuriam laikui šie asmenys įtraukiami į tokią apskaitą.

     Kuo gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimai bus naudingi visuomenei ?

   Pirmiausia, tai svarbu turėti tikslius gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Tikslus savivaldybėje gyvenančių asmenų skaičius yra labai svarbus savivaldybėms, kurios pagal gyventojų skaičių apskaičiuoja biudžetą, numato būtinas išlaidas ir planuoja pajamas. O nuo to priklauso ir mūsų gyvenimo kasdiena: socialinės, švietimo ir kt. paslaugos. Todėl šiuo įstatymu numatyta prievolė deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą ir daryti tai laiku. Šio reikalavimo vykdyti neskubantiems ar teikiantiems netikslius duomenis numatytos naujos poveikio priemonės: savivaldybės institucijoms suteikiama teisė surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas. Anksčiau teisė bausti buvo suteikta tik policijos pareigūnams.

     Kaip žinia, deklaruoti gyvenamąją vietą turi tie, kas ją turi ir tie, kurie neturi. Numatyta, jog nuomininkams, siekiantiems deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste, nebereikėtų jo savininko sutikimo, tačiau užtektų pateikti nuomos, panaudos sutartį ar kitą dokumentą. Tikimasi, kad taip būtų išvengta piktnaudžiavimo, kai savininkas nesutinka, kad jo bute gyvenantis nuomininkas deklaruotų čia gyvenamąją vietą.

     Svarbus minimo įstatymo papildymas nauju reikalavimu dėl pateikiamų deklaravimui duomenų. Įstatyme yra numatytas minimalus plotas asmeniui, būste deklaravusiam gyvenamąją vietą - ne mažesnis kaip 5 kv. m. Ploto apribojimą iššaukė visuomenėje atgarsio sulaukęs reiškinys - masinis gyvenamosios vietos deklaravimo keitimas prieš rinkimus. Nuo šiol tuo piktnaudžiauti nebus galimybių ir mūsų aplinka taps skaidresnė.

     Galimas gyvenamosios vietos deklaravimas ir elektroniniu būdu, kuris leis mums taupyti laiką, geriau organizuoti darbo procesus, o deklaruojant reikalingi pateikti asmens kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas) leis lengviau surasti asmenį ar suteikti greičiau jam reikiamą informaciją.

    Asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, privalo per 6 mėnesius, įsigaliojus šiam įstatymui, nustatyta tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba, jeigu atitinka šio  įstatymo 6 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytas sąlygas, iš naujo pateikti prašymus įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą negali būti įtraukti šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise turintys patalpų ar pastatų.

     Asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo deklaruodami savo gyvenamąją vietą nebuvo nurodę visų gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų (buvo nurodyta tik gyvenamoji vietovė, kaimas), privalo per 6 mėnesius, įsigaliojus šiam įstatymui, kreiptis į gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigą dėl deklaruotos gyvenamosios vietos adreso pakeitimo (tikslinimo).

     Taip pat nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės (VĮ Registrų centro direktoriaus 2015-12-29 įsakymas Nr. v-294). Naujose taisyklėse nemažai pakeitimų.

     Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo ir Asmenų įtraukimo į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą tvarkos aprašas (VĮ Registrų centro direktoriaus 2015-12-29 įsakymas Nr. v-295).