Rugsėjo 28-oji – pasaulinė pasiutligės diena

Rudeniui įsibėgėjant,  rugsėjo 28-ąją kasmet minima Pasaulinė pasiutligės diena.

Pasiutlige užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui įkandus arba apseilėjus sužalotą odą, rečiau – gleivinę. Anykščių rajone kasmet (2012–2016 m.) vidutiniškai 80 nukentėjusių nuo įvairių naminių ar laukinių gyvūnų asmenų kreipiasi medicininės pagalbos į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Kontakto metu gyvūnai apkandžioja, apdrasko, apseilėja žmones. Vidutiniškai trečdaliui besikreipiančių nukentėjusiųjų skiriama imunoprofilaktika.

Mūsų rajone, kaip ir Lietuvoje, dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų (vidutiniškai 75 proc.). Taip pat registruojami atvejai, kai žmonės nukenčia nuo kačių, žiurkių, lapių, kiaunių, šernų, pelių, usūrinių šunų, šikšnosparnių, bebrų, žiurkėnų, kiaulių, arklių. Nuo 61 proc. iki 85 proc. besikreipusiųjų  medicinos pagalbos yra nukentėję arba kontaktavę su sveikais gyvūnais, nuo 15 proc. iki 39 proc. besikreipusiųjų - nukentėję nuo nežinomų gyvūnų.

Prieš 11 metų Lietuvoje pradėjus vykdyti laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės, gyvūnų susirgimų pasiutlige atvejų skaičius kasmet mažėja. Jei 2006 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 2232 gyvūnų pasiutligės atvejai, tai kitais metais šis skaičius ženkliai sumažėjo. 2007 m. nustatyti – 432, 2008 m. – 69, 2009 m. – 63, 2010 m. – 33, 2011 m. – 14, 2012 m. – 5 gyvūnų pasiutligės atvejai. 2013 m. pasiutligė nustatyta tik 1 šuniui Varėnos rajone pasienyje su Baltarusija. 2014 ir 2016 m. pasiutligės atvejų gyvūnų tarpe neregistruota. 2015 m. pasiutligė nustatyta dviem usūriniams šunims Ignalinos rajone. Nuo 2009 m. Anykščių rajone nebuvo užregistruotas nei vienas gyvūnų pasiutligės atvejis.

Galime pasidžiaugti, kad Anykščių rajone per 24 m. laikotarpį neužregistruotas nei vienas žmogaus pasiutligės atvejis. Apie sergamumą pasiutlige ir kitais infekciniais susirgimais iki 1993 m., deja, nebeturime informacijos.

Per pastaruosius 13 metų (2003–2016 m.) Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 2 žmonės. Šalyje paskutinis mirties atvejis nuo pasiutligės užregistruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui keliaujant po Indiją įkando nežinomas šuo (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys).

Pasiutligė – ūmi virusinė mirtinai pavojinga liga, kuria, kaip jau buvo minėta, užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui įkandus arba apseilėjus sužalotą odą, rečiau - gleivinę. Pavojingesni įkandimai į nuogą kūną, negu per rūbus. Labai pavojinga, kai pasiutę laukiniai gyvūnai giliai sukandžioja žmogui veidą: jam būdingas trumpesnis inkubacinis periodas ir didesnis pavojus susirgti pasiutlige. Rečiau žmogus užsikrečia pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, jungines ir gleivines. Įkandus gyvūnui, žaizdą rekomenduojama gerai išplauti, esant galimybei dezinfekuoti žaizdų dezinfekcijai tinkamomis priemonėmis. Tačiau šios priemonės neapsaugo nuo užsikrėtimo. Virusui patekus į nugaros ir galvos smegenis, ligos eigos  sustabdyti nebeįmanoma.

Inkubacinis pasiutligės periodas trunka nuo 12 dienų iki kelių mėnesių. Inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo užkrato patekimo vietos (kuo arčiau galvos, tuo inkubacija trumpesnė), nuo į žaizdą patekusio užkrato kiekio, įkandimo vietos įnervavimo ypatumų, apkandžiotojo imuninės sistemos. Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripą: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Ligai progresuojant atsiranda ir kitų simptomų: vandens baimė, oro judėjimo baimė, gerklų spazmai, raumenų silpnumas.

Reikia pabrėžti, kad iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo, pagydyti sergančiųjų pasiutlige klinikinių simptomų stadijoje nepavyksta. Įkandus bet kokiam gyvūnui rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas įvertinęs situaciją ir galimą riziką užsikrėsti pasiutlige skirs profilaktinį pasiutligės vakcinacijos kursą. Pasiutligės profilaktikos kursui skiepijamos penkios vakcinos dozės: 0, 3, 7, 14, 28 dieną nuo įkandimo ar sužalojimo. Žmonėms skiepai nuo pasiutligės yra nemokami.

Svarbu paminėti ir tai, kad pasiutligės virusai labai neatsparūs išorinėje aplinkoje, todėl užsikrečiama tik tuomet, kai pasiutlige sergančio gyvūno seilės patenka į žaizdą per pažeistą odą arba gleivines. Pasiutligės virusas labai jautrus išdžiūvimui, dezinfekcinėms medžiagoms, dėl šios priežasties viruso plitimas per išorinės aplinkos objektus beveik neįmanomas.

Daugiau informacijos apie pasiutligę – http://www.ulac.lt

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento Anykščių skyriaus informacija

parengta pagal Sveikatos apsaugos ministerijos ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro rekomendacijas