Seminaras Rygoje ir Taline
2017 m. gruodžio 6–8 dienomis Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Laima Zukienė kartu su Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore Vida Dičiūnaite dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo seminare „Socialinių paslaugų kūrimas šeimoje ir bendruomenėje: Latvija, Estija“.
Seminare buvo susipažinta su Latvijos ir Estijos socialinės sistemos bei vaiko teisių apsaugos ypatumais. Veikiama panašiu principu kaip ir Lietuvoje, bet yra ir skirtingų aspektų.
Socialinių paslaugų teikimas pasižymi didesniu lankstumu ir variantiškumu negu Lietuvoje. Estijoje nuo 2016 m. pertvarkytos išmokos šeimoms. Jos yra universalios ir skatinančios daugiavaikystę. Pvz., kas mėnesį už pirmąjį vaiką šeima gauna 50 eurų išmoką, už antrąjį – 50 eurų, už trečiąjį jau 100 eurų. Šeima, tapusi daugiavaike, gauna papildomą 300 eurų išmoką (iš viso 500 eurų). Nuo šeštojo vaiko šeimai, nepriklausomai nuo jos pajamų, kas mėnesį mokama papildoma 400 eurų išmoka (už 6 vaikus – 1000 eurų). Yra ir kitų, vaikams skirtų, išmokų. Estijoje socialinei sričiai skiriama 2,2 proc. nacionalinio šalies biudžeto.
Tačiau šiose šalyse, suteikiant nemažą paramą šeimai ir vaikams, yra nustatyta ir tam tikra atsakomybė, tam tikri įsipareigojimai, ribos. Esmė – žmogus pats turi rodyti pastangas gerinti savo gyvenimą, ieškoti darbo ir naikinti kliūtis, kliudančias dirbti. Latvijoje su asmeniu/šeima, atitinkančiu(-ia) socialinių išmokų, paslaugų gavimo kriterijus, sudaromas kontraktas, kuriame įvardijamos konkrečios užduotys ir asmens/šeimos įsipareigojimai, pvz., gydytis nuo alkoholizmo, kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, susitvarkyti dokumentus dėl neįgalumo, mokytis ir pan. Jei asmuo nevykdo kontrakte įvardintų įsipareigojimų, tuomet nutraukiamas socialinių paslaugų teikimas, savivaldybė atsisako mokėti socialines išmokas.
Estijoje skiriant socialines paslaugas senyvo amžiaus žmonėms skaičiuojamos ne tik jų šeimos, bet ir jų vaikų bei anūkų pajamos ir turtas. Vaikai ir anūkai privalo mokėti už senyvo amžiaus tėvų socialinę priežiūrą, jų slaugą ar kitas paslaugas. Vengiantys tai daryti perduodami teismui, kuris paprastai išieško reikalingas lėšas net ir iš emigravusių šeimos narių.
Vaiko teisių apsauga Latvijoje vykdoma dviem lygmenimis. Valstybiniu lygmeniu šią funkciją vykdo Socialinės pagalbos departamentas. Šioje institucijoje esantis Vaikystės gynimo skyrius sprendžia vaikų, likusių be tėvų globos, vaikų, turinčių sveikatos sutrikimų, socialinės apsaugos klausimus bei priima sprendimus dėl rizikos šeimų. Šie vaiko teisių apsaugos specialistai vykdo teisinę ir kontrolės funkciją.
Savivaldybėse esančių Vaikų teisių apsaugos skyrių veikla apima reagavimą į gautą pranešimą apie smurtą prieš vaikus ar jų nepriežiūrą iki pagalbos vaikams sprendimų priėmimo. Latvijoje parengtas veiksmų algoritmas, pagal kurį kiekviena institucija žino, kada kokį veiksmą atlikti, kad vaikas ir šeima operatyviai gautų reikiamą pagalbą. Teikiama kompleksinė pagalba vaikui ir šeimoms, kuriose smurtaujama prieš vaikus. Dirba krizių įveikimo komandos, susidedančios iš daugelio specialistų: socialinio darbuotojo, psichologo, mediko, socialinio pedagogo, policijos atstovo ir kt. Latviai daug dėmesio skiria prevencijai – vykdomi pozityvios tėvystės mokymai su sunkumais susiduriančioms šeimoms, mokymai tėvams, organizuojami edukaciniai savaitgaliai šeimoms. Įsteigta socialinio asistento pareigybė darbui su socialinės rizikos šeimomis.
Estijoje vaiko teisių apsauga taip pat dviejų lygmenų. Valstybės lygmeniu vaiko teisių apsaugos specialistai dirba socialinio draudimo valdybos struktūroje. Jie vykdo stebėseną, analizę, vertina procesus, teikia siūlymus bei rekomendacijas padėčiai gerinti, padeda savivaldoje dirbantiems specialistams, kai šie susiduria su sudėtingais atvejais. Visą socialinį darbą dirba savivalda.
Apie smurtą prieš vaikus Estijoje gali pranešti bet kas ir bet kuriuo paros metu. Visada yra operatyviai reaguojama. Šalyje veikia viena pagalbos vaikams telefono linija. Darbo dienomis ir darbo valandomis skambinama į savivaldybę, o švenčių ir nedarbo dienomis – į policiją. Ir Estijos, ir Latvijos policijos pareigūnai yra kompetentingi tinkamai reaguoti, kai gauna pranešimą apie vaikui iškilusį pavojų ar smurtą prieš jį. Kai situacija reikalauja būtinybės paimti vaiką iš šeimos, jis vežamas laikinai globai į vaikų namus, kur gali likti iki dviejų mėnesių – kol institucijose bus išnagrinėtas ir priimtas galutinis sprendimas dėl jų grąžinimo tėvams arba apgyvendinimo šeimynose. Jei apie tėvų ar sugyventinių konfliktą šeimoje pranešimą gauna policija, joje augantys vaikai dažniausiai laikinai paimami į saugesnę aplinką, nesvarbu, kad jie to konflikto ir nematė. Tokiu įstatymu siekiama apsaugoti vaikų gerovę, garantuoti saugią vaikystę. Beveik visais atvejais, gavus pranešimą apie smurtą prieš vaiką, įsijungia valstybiniai vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai, kurie budi ištisomis paromis.
Estijos 2012–2020 m. valstybės vystymo strategijoje numatyta daug pozityvaus auklėjimo šeimoje programų, kurių veiklose pagrindiniai dalyviai yra tėvai, globėjai, sunkiai auklėjami jaunuoliai. Didelis dėmesys skiriamas ankstyvajai prevencijai ir sąmoningam pasirinkimui gyventi kokybišką gyvenimą. Pirmiausia vaikas stebimas medikų ir švietimo įstaigų darbuotojų jam artimiausioje aplinkoje, tik išsiaiškinus poreikį ir esant neveiksmingoms priemonėms į veiklą aktyviai įsijungia socialinis sektorius.
Anykščių r. savivaldybės informacija
